- valkumas
- valkùmas sm. (2) Rtr, DŽ →valkus: 1. Kel1881,51, ŠT50, NdŽ, KŽ Valkumo riba rš. Toks buvo [tešlos] valkùmas – galėjai ant rankos vynioti, nelūžo Lk. Na, kad ir valkumas to drėgno riebaus molio! rš. Valkumas didelis tėra tik minkšto dalgio Šts. Aukso valkumas ir kalumas Db. Kitoks našumas, kitoks valkumas atsirasdavo [pavasarį] sustirusiuose per žiemą senelio sąnariuose LzP. 2. KŽ. 3. NdŽ → valkus 4: Man valkùmo netrūksta Dkš. 4. Ser → valkus 5: Negi lygu karvės valkùmas: viena tik dvi savaites būna užtrūkus, o kita bent du mėnesiu išbūna be pieno Užp.
Dictionary of the Lithuanian Language.